Rygos televizijos bokštas Latvijoje

Latvijos sostinės panorama jau nebeįsivaizduojama be Rygos televizijos bokšto, aukštyn besistiebiančio iš Dauguvos upės salos. 1986 m. užbaigtas 368 metrų aukščio bokštas yra trečias pagal aukštį statinys Europoje ir pats aukščiausias Europos Sąjungos teritorijoje.

Rygos televizijos bokštas – aukščiausias Europos Sąjungoje

Ryga – Latvijos sostinė ir didžiausias Baltijos šalių miestas, kuriame šiuo metu gyvena apie 700 tūkst. žmonių.  Aukščiausias miesto pastatas – 1986 m. Dauguvos upėje esančioje Zuikių saloje (Zakiusala) baigtas statyti Rygos televizijos bokštas. 368 metrų aukščio bokštas buvo statomas net septynerius metus, nuo 1979 m.  Rygos televizijos bokštas šiuo metu yra trečias pagal aukštį statinys Europoje (po Maskvos „Ostankino“ televizijos bokšto bei Kijevo televizijos bokšto) ir pats aukščiausias statinys Europos Sąjungos teritorijoje.

Apžvalgos aikštelė – 97 metrų aukštyje

Bokštas sudarytas iš trijų dalių. Apatinė dalis – bokšto pagrindas: trys didžiulės kojos, suteikiančios statiniui itin originalią išvaizdą. Dviejose iš bokšto kojų įtaisyti modernūs liftai, žmones į vidurinę bokšto dalį pakeliantys per 42 sek. Trečiojoje bokšto kojoje yra laiptai, taip pat techninė komunikacijos įranga. Vidurinėje bokšto dalyje (88-222 metrai), 97 metrų aukštyje įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria puikus Latvijos sostinės vaizdas, netoliese esančio miesto Senamiesčio panorama. Trečiojo bokšto dalis (222-368 metrai) – cilindro formos siaurėjanti antena. Specialus liftas bokšto darbuotojus gali pakelti iki 308 metrų aukščio, o likę 44 metrai iki viršūnės gali būti pasiekti laiptais.

Atlaikytų 7,5 balo stiprumo žemės drebėjimą

Rygos televizijos bokštas stūkso maždaug 7 metrų aukštyje virš jūros lygio. Bokšto pamatai – 24-27 metrų gylyje po žeme. Statinys projektuotas taip, kad galėtų atlaikyti 7,5 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimą. Bokštas be didesnių vibracijų gali atlaikyti ir uraganinį vėją, siekiantį 44 m/s. Kadangi bokštas pagamintas iš metalo, jį teko nudažyti specialiais, rūdims atspariais dažais. Bokštą dažė iš Sankt Peterburgo atvykusi alpinistų komanda, buvo sunaudotos 62 tonos dažų. Bėgant metams bokštas dalimis buvo perdažytas.

Bokštu rūpinasi Latvijos radijo ir televizijos centras. Neplanuotai užsitęsusios bokšto statybos kėlė gana aršias diskusijas, buvo ginčijamasi, ar statinys yra reikalingas. Jį užbaigus naudos rezultatai tapo akivaizdūs – televizijos ir radijo transliavimo signalas aplink Rygą ir centrinėje Latvijos dalyje sustiprėjo daugiau nei dvigubai. Atsirado vieta, kurioje galima montuoti papildomus siųstuvus, taip pat kitus televizjos transliacijoms reikalingus mechanizmus.

Bokšto darbo laikas ir bilietų kainos

Pavasario ir vasaros sezonų metu (nuo gegužės 15 d. iki rugsėjo 30 d.) Rygos televizijos bokštas pigių skrydžių mėgėjų laukia 10-20 val., o rudens ir žiemos sezonų metu (spalio 1 d. – gegužės 14 d.)  – 10-17 val. Bilietas suaugusiam žmogui kainuoja apie 4 eurus, pensininkams – apie 2 eurus, vaikams – apie 1 eurą. Norintys profesionaliai filmuoti turi įsigyti leidimą, kainuojantį apie 14 eurų. Ekskursija po Rygos televizijos bokštą trunka apie 40-45 min. Jos metu svečiai supažindinami su statinio istorija, struktūra, jo reikšme nacionalinei telekomunikacijos sistemai. Plačiau – www.tvtornis.lv.

Kaip atvykti į Rygos televizijos bokštą

Pigius lėktuvo bilietus įsigiję ir į Rygą atskridę keliautojai televizijos bokštą gali pasiekti viešuoju miesto transportu. Miesto svečiams tinka 19 ir 24 maršrutų autobusai, išlipti reikia „Zaķusala” stotelėje, esančioje ant Salu tilto. Nuo stotelės iki bokšto pėsčiomis reiks žingsniuoti maždaug 20 min. Vykstantys savo automobiliais juos palikti gali šalia bokšto esančioje stovėjimo aikštelėje.

Pigūs skrydžiai į Rygą

Į tarptautinį Rygos oro uostą (Rīgas Starptautiskā Lidosta, RIX) pigius lėktuvo bilietus siūlo Air Baltic, Finnair, Ryanair, Chezch Airlines, Wizzair ir kitos aviakompanijos. Rygos oro uostas nuo miesto centro nutolęs per 13 kilometrų, nuo jo iki miesto centro nuolatos kursuoja 22a autobusas – ekspresas bei 22 autobusas. Autobso bilietas kainuoja apie 1 eurą. Miesto centrą galima pasiekti ir taksi, tačiau tokios kelionės kaina šokteli apytiksliai iki 10 eurų.